snukis

snùkis sm. (2) Š, DŽ, KŽ, snukỹs (4) LKKXI117, KŽ, Alks, Sb, Kp, Ds, Tvr, Št, Grnk 1. SD194,312, Ch¹1PvK9,9, R, MŽ337, K, LL90, Rtr, NdŽ, ŽŪŽ143 gyvūno galvos priekinė dalis: Paršelis, į jovalą snùkį įkišęs, burbuliuoja J. Įmerkęs snùkį [paršas] i laiko į loviuką LKT125(Bt). Kaip ilgas [kiaulės] snùkis, daugiau mėsos Grv. Snukiù maišo [kiaulė], o neryja Klt. Toks didelis snukỹs šerno Pg. Avies snùkis mažas, gal paėst visur (kur ir mažai žolės) Jrb. [Karvės] sirgo snùkiais ir nagų ligums LKT152(Žg). Karvės sudūrę snùkiais (arti viena kitos pririštos) Klt. Parkeliam karvę par snùkį (kiek užgriebia snukiu) Mžš. Lapės tokis laibas snukùtis Kb. Snukùtis [ežio] kap paršuko Grv. Lydekos snùkis riestas ir pilnas dantų: kai įkiši pirštą, tai kai šukos Smln. Pilka, didelė, stora, pakėlus snùkį viršun [gyvatė] – baisu dabot Dgč. Varlės jau iš pelkių snukučius kaišioja rš. Iškelia snukį aukštyn, kada staugia SE172. Jei katė prausia snukį – svečias bus vyriškas, jei prausia užpakalį – moteriškas LTR(Srj). Negalima gyvulį mušti per snukį, kad neišsimestų LTR(Šil). Jeigu paršiukai bėga kiaulės snukin, tai juos vilkas pjaus TŽIV475. ^ Kiaulės snukỹs visur išknisa (kiauliena galima daug ką papirkti) Ėr. Šuns snùkį jis ten gaus (iron.) Žvr. Meškos snukis taukuotas (svirtis žiemą) LTR(Pn). Medinė kiaulė, geležinis snùkis (piesta) Ml. Balta žąselė su keturiais snukẽliais (pagalvė) Ad. Atbėga keleliu užriestu snukeliù (rogės) Všn. 2. R314, MŽ420, Sut, Kos95, Š snapas: Snukis paukščių SD194. Kalu snukiu SD94. Vanagas su snukiù ir nagom drasko vištas Ds. Antys, snùkį įkišę, turškia Brž. Šarkos snukiùs tik galanda, šokinėja Klt. Varnos snukỹs kumpas Km. Gaidys su savo snukiù iškirto vištai akį Brž. ║ čiulptuvėlis: Mašalo snukỹs ilgas, kad tik pasiekė, snùkį suleidė – ir skauda Km. Iš baltųjų dobiliukų neštas medus, iš raudonųjų jos neišima: snukẽlis trumpas Km. 3. ertmė tarp lūpų ir gerklės; joje telpantis kiekis: Gyvuliai ėda pilnais snùkiais Jrb. Šuniukas prišoko prie anties ir išsipešė pilną snukį plunksnų jai iš keteros Mš. Jei karvės parsineša snuky žolės, tais metais bus brangus pašaras MTtV169(Šd). 4. I menk. veidas: Visas snùkis yr išpiltas raudonoms dėmėms Yl. Snùkiai – jau tai ne rėčiai, ne geldos – nieko neištaisysi, jau velnias ropes sėja į vagas (raukšlėjasi) Skr. Merga iš snùkio nebjauri Jnš. Kai pilsiu par snùkį, tai nutilsi! Lel. Kad drošiu snùkin, net susilaižysi! Š. Nutvėrė ką meluojant, tuoj į snukį J.Balt. Kap dėsiu mazgote per snùkį, tai apsilaižysi! Bgt. Kitas būtų snùkį ištaškęs ir paleidęs Nj. Muno snukis ne kultuvė, kad tu daužytum LTR(Vdk). Iš snùkio tešmenį padarė (smarkiai sumušė) Ant. Tas par snùkį [mušimas] nebaisus – žodis baisus Rsn. Lekia (dirba) teip susivijus, snukẽlis atstatytas Mžš. Įkyrėjo man tie visokių padugnių snukiai rš. Piršlio akys kai bursiuko, o snukelis kai paršiuko LMD(Sln). Atėjo nusimurzinęs, snukis kai bursiuko skučiulėlė Jnš. Ant snukučio lyg pelytė, o meili lyg lapytė KrvP(Lzd). Ant snukio riebi kap penimė kiaulė KrvP(Al). ^ Akių nepratrynęs, snukio neperžegnojęs, jau šaukšto griebiasi KrvP(Dg). Ės neės, bele po snukiù turės (apie nemėgstamo žmogaus vaišinimą) Erž. Akin kumščiu pylė, iš snukio ugnį skylė KrvP(Vrn). Ant to snukio velnias pupas kūlė (rauplėtas) LTR(Rz). Nesiūlyk snukį kitiems, bo pats vieną teturi LTR(Vdk). Snukin gavęs, ausį graibo TŽV619(Ps). Papūsk į snùkį! Krž. 5. Sd, Als, Nv smakras: Tokia ten ano ir barzda – penki plaukai ant snukio Vkš. Susirišiu [skarelę] po snùkio Trk. Tas vaikas tęvu snukiù toks Plng. Kam žande duobelė – būs muzikantas, o jei snùkė[je] duobelė – tas tura daug kraujo Šts. 6. menk. burna: Verkiu, kiek mano snùkis leidžia Snt. Pieniškos srubos nė į snukãlį! Vn. Nieks nieko negedavo, vis po savo snukiu turėjo S.Dauk. Kas tas par snùkis, kas tos par kalbos! Jrb. Ka pradeda snùkis eit (kalbėti), tai su pakuloms neužkiši Jrb. ^ Jo snùkis kap daržinės durys (labai negražiai kalba) Plv. Visų kytri snùkiai (šnekėti moka), o dirbt nė velnio Žal. 7. Jnš, Všk ko nors priešakinė dalis: Pasisodino prieš save an [luoto] snùkio Lp. Rauks i rauks naginėms snukiùs Krš. Naginės snùkis bukas Grz. Kad tavo plyšo vienas galas – snùkis ar pūčka, nu tai tu jam ir ataduo kiaušinį Aps. Vieni pelai – tiek mažai byra grūdų pro snùkį Trg.

◊ ant snùkio griū̃nant sunkiai įstengiant: Ant snùkio griū̃damas eini, ale vis tiek padarai Jnš.

į snùkį dúoti mušti: Davei tik snukin! Sdk.

į (per) snùkį gáuti būti sumuštam: Lenda prisispyręs, kol į snukį gauna LTR(Srd). Todėlgis, jei nenori snukin gauti, prašau iš manęs to nereikalauti! V.Mont. Už tokį drąsumą per snukį gavo LTR(Ob). Gáusi su mazginiu par snùkį Krž.

kùkį su snukiù Vb juok. nieko: Kukį su snukiu tu gausi, ne algą! J.Balt.

pìlnu snukiù Dkš sočiai: Dar pìlnu snukiù gal ėsti Gs.

sausù snukiù be riebalų: Mes visą žiemą išbuvom sausù snukiù Užp.

snukiù árdamas girtas (eina): Pijukas eina žąsiukus varinėdamas, snukiu ardamas J. Tai ir atsitikę vieną kartą, kai jis ėjęs namo iš smuklės, kaip vietiniai žmonės sako, snukiu ardamas I.Simon.

snùkį atvérti daug šnekėti: Kad i[r] kojos nepakelia (nedirba), ale snukį atveria KlK13,102.

snùkį áušinti ilgai kalbėti: Reik daug snùkį áušyti, kol jam atkalbėsi, ką jis užsimanė Skr.

snùkių dúoti Skr primušti: Tik duot snukių už tokias kalbas! Alk. Kad pradėjo snùkių dúot, tai tas tuoj apsijukojo Gs.

snùkių gáuti būti primuštam: Tilk, snùkių gáusi! Skr.

snùkį láidyti plūsti, keikti: Jei nori, galiu duoti dar. Aš tau parodysiu snukį laidyti I.Simon.

snùkį laikýti K tylėti: Laikyk snukį N. Kas tau rūpi, laikyk snukį! I.Simon.

snùkio nekìšti Upn visai neėsti: Nunešiau ėst – snùkio nèkiša Mlt.

snùkį paléisti negražiai kalbėti: Jo snukis paleistas kap sena vyža Ss. Paleido snukį kap daržinės duris LTR(Vlkv).

snùkį paródyti pyktį lieti: Pamatysi, kokį paródys snùkį, pati išsigąsi Šln.

snùkį pastatýti būti labai nepatenkintam, įsižeidusiam: Prisitraukė tuos barščius snùkį pastãtęs, pamaišė i blinkt šaukštą Mžš.

snùkį suardýti (suárti, suáusti) primušti: Aš jam snùkį suardýsiu nuejęs Sdk. Kad kas gerai suart snukį, tai nereikt blevyzgot Trgn. Kai suáudė snùkį, tai anas jo nekiš daugiau, kur nereikia Prng.

snùkį susùkti Ds reikšti nepasitenkinimą: Gali Bintakienė pamanyti, kad ji vėl snukį susukusi I.Simon. Ko čia vaikštai snùkį susùkęs? Snt.

snùkį užčiáupti (uždarýti, užim̃ti, užkim̃šti, užkìšti, užsiū́ti) nutildyti: Gana jau bus, užčiáupk snùkį! Plv. Reikėjo jai snùkį uždarýt su botagu Erž. Vanda užkìšo seniams snukiùs, dabar ramiai (ramu) KlK6,66(Krš). Užkìšk tą snùkį, ko dabar vapaliuoji! Jrb. Durniui snukio neužimsi, kvailų kalbų neuždrausi KrvP(Vs). Negali nei vienam snùkį užkim̃šti Sch96(B). Dar aš jam snùkį užsiū́siu už tuos pletkus! Skr.

snùkį užriẽsti supykti: Ko vaikščioji snukį užrietus visą dieną? Upt.

snùkį valdýti DŽ¹ nekalbėti, ko nereikia, tylėti.

úodas snùkio neįkìš (neįkìštų) apie labai tankius javus: Ot rugiai – úodas snùkio neankìš (neinkištų̃ Dbk) LKKXIII137(Grv).